Straipsniai » Ilgapirščių verslo paslaptys

Ilgapirščių verslo paslaptys


 

   Įvairios saugos sistemos ne visada tampa kliūtimi ilgapirščiams profesionalams, gebantiems kompetentingai švarinti butus. Taip teigia patys šios profesijos atstovai, kurie, beje, vis dėlto neretai randa vertingų dalykų namuose net ir tais atvejais, kai būsto šeimininkai mano, kad nėra ko tuose namuose saugoti. Bent jau tokios išvados peršasi po „Lietuvos draudimo“ iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atliktos nuteistųjų apklausos, siekiant išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Apklausą, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamentu prie LR teisingumo ministerijos, atliko rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ specialistai, o duomenis apibendrino AB „Lietuvos draudimas“ analitikai.

   Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad net 59 proc. nuteistųjų mano, jog įvykdyti turto vagystes yra visai nesudėtinga. Turto vagysčių „verslą“ sudėtingu laiko tik ypač jauni, dar 25 metų nesulaukę, nuteistieji. Nuteistieji, kurie mano, kad vogti Lietuvoje yra paprasta, dažniausia to priežastimi nurodė nepakankamas saugumo priemones (57 proc.), talentingus, profesionalius vagis (23 proc.), kaimynų susvetimėjimą (10 proc.), palankią nusikaltimams ekonominę situaciją (8 proc.) bei gyventojų patiklumą, atvirumą ir polinkį girtis turimu turtu (7 proc.). „Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie mano: vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, - tokius atsakymus pateikė nuteistieji.
   Dabar „patarimas“ norintiesiems užsiimti ilgapirščių verslu. Geram vagiui, pasak šio „verslo“ atstovų, būtina savikontrolė, reikia būti užsidegusiam, nuteikti save, kad programą pavyks įgyvendinti. Į svetimus namus reikia eiti kaip į savo - jokie veiksmai neturi išduoti, kad vykdai vagystę ir, aišku, neturi eiti pavartojęs svaigalų. Daug lemia įtakingi ryšiai, tarkim, pažintys su seselėmis, kurios parūpina migdomųjų dujų. Ir, be abejo, reikia būti geram psichologui.

   Žmonės nesaugo banko kortelių ir slaptažodžių. Pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai (73 proc.) yra populiariausi vagių dėmesio objektai. Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, o juos vėliau naudoja sukčiavimo atvejams, turtui iš sąskaitų grobstyti. Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė - mobilieji telefonai (55 proc.), nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai (51 proc.), vaizdo ir
garso aparatūra (47 proc.), buitinė technika (37 proc.) bei fotoaparatai (33 proc.). Ši prekių grupė yra populiari dėl galimybės greitai ir lengvai jas realizuoti. Lengva realizacija taip pat skatina vogti kailinius drabužius (19 proc.) ir dviračius (17 proc.). Vagys gerai žino ir slaptavietes, kuriose žmonės slepia pinigus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus. 50 proc. respondentų nurodė, kad žmonės dažniausiai vertybes slepia drabužių spintose, 46 proc. - seifuose, dar 23 proc. - lovose. „Apklaustųjų atsakymuose nurodyta ir daugiau skirtingų  vietų, kuriose žmonės slepia pinigus. Patikėkite, kai kurios jų visai naivios - gėlėse, karnizuose“, - spaudos konferencijoje teigė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir rinkodaros  departamento vadovas Vaidotas Krencius.
   Apklausti respondentai nurodė, kad net seifas nuo vagystės neapsaugo. „Seifai daugeliu atvejų būna juokingi, daugumą jų tiesiog galima išnešti. Žmonėms svarbiausia juos  užrakinti, o kad yra lengvai išnešami, nepagalvoja. Jei seifas bus, vagis jį išneš“, - per apklausą prisipažino respondentas.

   Suplanuota vagystė - tikintis didelio grobio. Nuteistųjų nuomonė dėl vagystės planavimo pasidalijo į dvi dalis: 45 proc. apklaustųjų teigė, kad turto vagystės visada yra iš anksto planuojamos, 44 proc. - kad kai kurios yra planuojamos, o kai kurios - ne. Vagys pripažįsta, kad spontaniškai dažniausiai vagystės vykdomos iš parduotuvių ar butų, kai vagiami smulkūs daiktai - piniginės ar nesaugomos prekės. Tokiems „žygdarbiams“ paprastai ryžtasi girtaujantys vagys ar priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintys asmenys. „Apklausos rezultatai parodė, kad vagystėms iš anksto ruošiamasi ypač tais atvejais, kai tikimasi didelio grobio. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad vagystės planą paprastai rengia ne vienas, o keli asmenys. Nusikalstama veikla taip pat atliekama ne vieno asmens - yra skirtingi vaidmenys: vieni stebi ir saugo objektą, kiti specializuojasi pačios vagystės srityje“, - apklausos rezultatus komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas. Norint įvykdyti vagystės planą, pasak apklaustųjų, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar  įrengtos apsaugos sistemos ir kokia savininko turimo turto vertė. Šiai informacijai surinkti jie pasitelkia plačiai tarp vagių naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį (68 proc.), informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus (51 proc.) bei kaimynus (26 proc.). Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialiųjų tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos. Čia profesionaliems ilgapirščiams pasitarnauja netgi straipsniai gyvenimo būdo žurnaluose, kuriuose neretai smulkiai nupasakojama asmens gyvenamoji aplinka. „Žmonės mėgsta girtis“, - sako ilgapirščiai, dalis kurių, kaip minėta, save laiko visai neprastais psichologais. Tai sako patyrę ir apklausą vykdę specialistai. Pasak jų, per apklausą patys nuteistieji ėmė nejučia tapti klausovais, užduodančiais klausimus, padedančius atskleisti asmens gyvenimo būdą, socialinę padėtį.

Šaltinis: PASTOGĖ, 2009 m. lapkričio 3 d., antradienis. Autorius Ramūnas LIUTKEVIČIUS , “Respublikos” žurnalistas -->

Laikraštis respublika

Powered by Etomite CMS.