Straipsniai » Vagys mato kitaip

Vagys mato kitaip


2009-10-28  / Kalėjimų departamentas ir AB "Lietuvos dradimas" „Lietuvos draudimo“ iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje atlikta nuteistųjų apklausa  siekiant išsiaiškinti vagysčių iš būstų specifiką. Unikalus projektas atskleidė liūdną tiesą: daugiau nei pusė nuteistųjų pripažino, kad Lietuvoje lengva pavogti svetimą turtą. Šią apklausą bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu prie LR Teisingumo ministerijos atliko rinkos tyrimų kompanijos „TNS Gallup“ specialistai, o duomenis apibendrino AB „Lietuvos draudimas“ analitikai.

Tyrimas vyko š.m. rugsėjo mėnesį. Buvo apklausti 386 nuteistieji įvairiuose šalies pataisos namuose ir inspekcijose.

„Spaudoje neretai tenka skaityti policijos patarimus, kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių veiklos. Bet ką sako patys nuteistieji už turto vagystes? Viešai prieinamos informacijos apie tai iki šiol nebuvo. Tad siekdami padėti gyventojams suprasti vagies „filosofiją“ ir požiūrį atlikome susistemintą tyrimą. Mus nustebino nuteistųjų atvirumas. Žmonės dažnai mano, kad tvirtos durys, namuose laikomas šuo padės apsisaugoti nuo vagysčių, tačiau, pasak nuteistųjų, to dažniausiai nepakanka. Nuo vagių nukentėję žmonės kreipiasi į draudimą, norėdami apsaugoti turtą, deja dažnai, jau po skaudžios patirties. Tyrimas atskleidė: patyrusiam vagiui nėra neįveikiamų užraktų ir kitų trukdžių, jei jo taikinys – ilgus metus kauptas turtas“, - tyrimo rezultatus komentavo „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Vaidotas Krencius.

Vogti – paprasta

Išanalizavus apklausos duomenis paaiškėjo, kad  net 59 proc. nuteistųjų mano, kad įvykdyti turto vagystes yra visai nesudėtinga. Turto vagysčių „verslą“ sudėtingu laiko tik ypač jauni, dar 25 metų nesulaukę nuteistieji. 

Ar sudėtinga įvykdyti namų turto vagystę?

Ar sudėtinga apvogti?

IMTIS: apklausti nuteistieji, n=386

Nuteistieji, kurių nuomone vogti Lietuvoje yra paprasta, dažniausia to priežastimi nurodė nepakankamas saugumo priemones (57 proc.), talentingus, profesionalius vagis (23 proc.), kaimynų susvetimėjimą (10 proc.), palankią nusikaltimams ekonominę situaciją (8 proc.) bei gyventojų patiklumą, atvirumą ir polinkį girtis turimu turtu (7 proc.).

„Jei yra apsauga, ji dažniausiai būna minimali. Žmonės nesidraudžia, neįsiveda signalizacijos, montuojamos pigios spynos ir durys. Jie galvoja – vagys mano turto tikrai nelies, aš nieko neturiu, eis kitur. Nesisaugodami žmonės patys išprovokuoja vagystes“, - tokius atsakymus pateikė nuteistieji.

Žmonės nesaugo banko kortelių ir slaptažodžių

Pinigai, banko kortelės (76 proc.), papuošalai bei juvelyriniai dirbiniai (73 proc.) yra populiariausi vagių dėmesio objektai. Įdomu tai, kad nuteistieji itin pašaipiai atsiliepia apie žmones, kurie kartu su banko kortelėmis laiko jų kodus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Ketvirtadalis nuteistųjų nurodė, kad iš butų jie vagia dokumentus, kuriuos vėliau naudoja sukčiavimui, turto iš sąskaitų grobstymui.

Antra pagal populiarumą iš butų bei namų vagiamų daiktų grupė – mobilieji telefonai (55 proc.), nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai (51 proc.), video ir garso aparatūra (47 proc.), buitinė technika (37 proc.) bei fotoaparatai (33 proc.). Ši prekių grupė yra populiari dėl galimybės greitai ir lengvai jas realizuoti. Lengva realizacija taip pat skatina vogti kailinius drabužius (19 proc.) ir dviračius (17 proc.).

Populiariausios slaptavietės būste – drabužinės, lovos ir nesaugūs seifai

Vagys gerai žino ir slaptavietes, kuriose žmonės slepia pinigus, juvelyrinius dirbinius ir kitus brangius daiktus. 50 proc. respondentų nurodė, kad žmonės dažniausiai vertybes slepia drabužių spintose, 46 proc. - seifuose ir dar 23 proc. - lovose. „Apklaustųjų atsakymuose nurodyta ir daugiau skirtingų vietų, kuriose žmonės slepia pinigus. Patikėkite, kai kurios jų – visai naivios: gėlėse, karnizuose“, – žmonių išradingumą vertino Vaidotas Krencius.

Kokiose vietose gyventojai dažniausiai slepia vertingus daiktus nuo vagių?

Kokiose vietose slepiami vertingi daiktai?

  IMTIS: apklausti nuteistieji, n=386

 

Apklausti respondentai nurodė, kad net seifas nuo vagystės neapsaugo: „Seifai daugeliu atveju būna juokingi, daugumą jų tiesiog galima išnešti. Žmonėms svarbiausia juos užrakinti, o kad yra lengvai išnešami - nepagalvoja. Jei seifas bus – vagis jį išneš“, – apklausos metu atviravo respondentas.

Suplanuota vagystė - tikintis didelio grobio

Nuteistųjų nuomonė dėl vagystės planavimo, pasidalijo į dvi dalis: 45 proc. apklaustųjų teigė, kad turto vagystės visada yra iš anksto planuojamos, 44 proc. - kad kai kurios yra planuojamos, o kai kurios – ne. Vagys pripažįsta, kad spontaniškai dažniausiai vagystės vykdomos iš parduotuvių ar butų, kurių metu vagiami smulkūs daiktai – piniginės ar nesaugomos prekės. Tokiems „žygdarbiams“ paprastai ryžtasi girtaujantys vagys ar narkomanai.

„Apklausos rezultatai parodė, kad vagystėms iš anksto ruošiamasi ypač tais atvejais, kai tikimasi didelio grobio. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad vagystės planą paprastai rengia ne vienas, o keli asmenys. Nusikalstama veikla taip pat atliekama ne vieno asmens – yra skirtingos rolės: vieni stebi ir saugo objektą, kiti specializuojasi pačioje vagystėje“, – apklausos rezultatus komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Norint įvykdyti vagystės planą, pasak apklaustųjų, būtina žinoti tris dalykus: kada šeimininko nėra namuose, ar įrengtos apsaugos sistemos bei kokia savininko turimo turto vertė. Šiai informacijai surinkti jie pasitelkia plačiai vagių tarpe naudojamus metodus: stebi ir seka dominantį asmenį (68 proc.), informaciją surenka per jo giminaičius, bendradarbius, draugus, vaikus (51 proc.) bei kaimynus (26 proc.). Pasitaiko atvejų, kai vagys apsimeta prekybos agentais, socialinių ar specialių tarnybų darbuotojais, kad surinktų jiems reikiamos informacijos.

Kalbėdami apie vagystėms vykdyti tinkamiausią paros laiką, daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad patogu vogti bet kuriuo metu – „svarbiausia žinoti, kada namuose nėra šeimininkų bei turėti vagystės planą“ – teigia nuteistieji. Du trečdaliai jų tvirtina, kad vagystės suaktyvėja atostogų metu, per šventes bei darbo valandomis.

Labiausiai atbaido signalizacija bei stebėjimo kameros

Planuodami nusikalstamą veiklą vagys įvertina su kokiomis kliūtimis gali susidurti. Stipriausiomis, jų nuomone, yra  saugos signalizacijos, stebėjimo kameros bei seifai (70 – 79 proc.). Šiokių tokių sunkumų sukelia ir įrengtos šarvo durys, įmontuotos kelios durų spynos, langų žaliuzės ar namuose laikomas šuo (54 - 57 proc.). Kodines spynas ar rakinamas laiptines tik ketvirtadalis apklaustųjų laiko kliūtimi. Prie sėkmingos vagystės prisideda ir kaimynų abejingumas –18 proc. apklaustųjų nurodė, kad kaimynai nieko nedaro, net jei įtaria, kad vykdoma vagystė.

Įrengtos saugos sistemos, pasak nuteistųjų, daugiau ar mažiau apsunkina vagystes, tačiau jų nepriverčia atsisakyti šio „verslo“. Profesionalūs turto vagys žino būdus bei tinkamas priemones padedančias įveikti jiems sudaromus barjerus. Pavyzdžiui, naudoja visrakčius, pasigamina raktus durų atidarymui, sugadina signalizacijas ir pan.

Gerai suplanuota vagystė, pasak apklaustųjų, atliekama ypač greitai jei nėra signalizacijos, kamerų ar kitų kliūčių. Kas antras apklausoje dalyvavęs nuteistasis teigia, jog įsibraunant į namus, kuriuose įmontuotos šarvo durys prireikia 3-5 minučių, o veržiantis pro paprastas duris – 2-3 minučių. Taigi vidutinis laiko skirtumas yra vos pusantros minutės.

Kiek laiko vagis vidutiniškai užtrunka braudamasis į butą ar namą?

 Kiek laiko vidutiniškai užtrunka įsibrovimas į butą?

IMTIS: apklausti nuteistieji, n=386

Vagysčių verslo atstovai pataria atsakingiau rūpintis savo turtu

Egzistuoja daug saugos priemonių, apsunkinančių vagystes, tačiau, pasak vagių, jos nėra plačiai naudojamos Lietuvos gyventojų ir tai lemia jų verslo sėkmę.

Paklausti, kaip jų nuomone gyventojai turėtų pasirūpinti savo namų turto saugumu, nuteistieji nurodė du pagrindinius būdus: įsirengti signalizacijas, prijungiant jas prie saugos tarnybų (37 proc.) bei apdrausti savo turtą (22 proc.). Kita reikšmingesnė „patarimų“ grupė yra susijusi su pinigų, juvelyrinių dirbinių apsauga. Patariama juos laikyti bankuose, saugyklose (17 proc.) arba  seifuose (13 proc.).

„Apibendrinant galime pasakyti, kad jei Jus “nužiūrėjo” vagys, deja, niekas nepadės, o štai finansinius nuostolius atlyginti padės tik draudimas“, - reziumavo Vaidotas Krencius.

 

Daugiau informacijos:

 

Ernesta Dapkienė

AB „Lietuvos draudimas“

Atstovė ryšiams su visuomene

Tel.: (8~5) 2686331, mob. 861498651

El. paštas ernesta.dapkiene@ld.lt

 

Vilma Budėnienė

Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

Viešųjų ryšių skyriaus viršininkė

Tel.: (8~5) 2719025


El. paštas v.budeniene@kaldep.lt

 

Šaltinis: Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

Powered by Etomite CMS.