Tai visų pirma priklauso nuo paties savininko – kaip jis pageidauja. Reikia atsižvelgti ir į saugomame objekte laikomą turtą, į tai, kiek lėšų savininkas gali skirti pastoviai apsaugai ir ar iš viso nori skirti.
Jei apie signalizacijos suveikimą niekas neinformuojamas – nėra gerai. Kartais įrengiama vietinė signalizacija tik su išorine sirena, tačiau jos nauda yra abejotina. Net jei savininkas ar prižiūrintis asmuo gyvena (būna) netoliese ir gali girdėti suveikusios signalizacijos sirenos kaukimą yra tikimybė, kad jos kaukimo gali ir neišgirsti – ar dėl aplinkinio triukšmo, ar dėl to, kad sirenos garsas specialiai užslopinamas.
Rekomenduotina signalizacijoje sumontuoti bent jau informavimo renginį, kuris gali veikti per laidinį telefoną ar gsm tinklą. Informavimas apie suveikusią signalizaciją į mobilų telefoną yra efektyvus tuo atveju, kai galima imtis kažkokių skubių priemonių atvykstant pačiam į saugomą objektą ar iškviečiant pagalbą. Šis informavimo apie signalizacijos suveikimą variantas yra palyginus ir efektyvus ir gana pigus – papildomai beveik nieko nekainuojantis.
Jungimas prie apsaugos pulto tuo labiau efektyvus, kuo arčiau objekto yra apsaugos tarnyba ar jos patruliai. Kuo apsaugos tarnyba toliau nuo objekto, tuo jų privalumas (lyginant su įmontuotu informavimo įrenginiu) labiau mažėja. Kartais saugos tarnyba į saugomą objektą gali atvykti tik per 15 – 40 min. Tolkiu atveju saugos tarnyba vargu ar daug kuo padės. Tada verčiau rinktis informavimo įrenginius ir organizuotis atvykimą prie objekto su draugų, pažįstamų ar kaimynų pagalba. Pasirinkus pastarąjį variantą reikia iš anksto susiplanuoti savo veiksmus signalizacijos suveikimo atveju, imtis reikiamų saugumo priemonių, įsilaužimo atveju be reikalo patiems nerizikuoti ir kviestis policiją.