Meno vertybių vagysčių tyrimo būklė Lietuvoje

Meno vertybių vagystes pagal jų pobūdį galima suskirstyti į keletą grupių:

  • Bažnytinių vertybių vagystės
  • Fizinių asmenų nuosavybėje esančių vertybių ir jų kolekcijų vagystės
  • Mažosios architektūros vertybių (kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės) vagystės
  • Muziejinių vertybių vagystės.

2000 m. Lietuvoje užregistruoti 42 turtiniai nusikaltimai, kuriais buvo kėsinamasi į kilnojamąsias kultūros vertybes (1999 m. jų buvo 20). Tokius nusikaltimus lemia nevienodas kilnojamųjų kultūros vertybių pasiskirstymas rajonuose, netobula jų apsauga, nesutvarkytas inventorizavimas (išskyrus muziejus), kilnojamųjų kultūros vertybių paklausa užsienyje.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose antikvarinių vertybių vagystės labiausiai paplitusios iš gyvenamųjų patalpų. Dažniausiai nukenčia kolekcininkai. Iš jų butų vagiamos kolekcijos (dažniausiai numizmatikos) seni meno, technikos kūriniai. Daugiausia vagiamos vertybės, kurios turi paklausą užsienyje, nes dėl aktyvaus kolekcininkų tarpusavio bendravimo parduoti vogtą kolekciją kitam kolekcininkui Lietuvoje yra sudėtinga ir rizikinga.
Labai retai vagiami lietuvių dailininkų paveikslai, kadangi užsienyje šie dailininkai nėra žinomi ir jų darbai neturi paklausos, o jų realizacija Lietuvoje negalima, kadangi visi žymių dailininkų kūriniai žinomi ir gali būti greitai aptikti.
Atskirai reikia išskirti vagystes iš religinių bendruomenių maldos namų. 1999 metų vasario mėn. Lietuvoje buvo surengta tikslinė operacija „Antikvariatas“. Teritorinių policijos komisariatų pareigūnams buvo pavesta atlikti prevencinio pobūdžio pokalbius su bažnyčių, cerkvių, kitų religinių bendruomenių maldos namų atstovais, kad nustatyti, kaip saugomos jų žinioje esančios vertybes, patikrinti ar tokios vertybės inventorizuotos, paaiškinti, kaip pasirūpinti apsauga. Apibendrinus atliktos operacijos rezultatus nustatyta, kad bažnyčių, cerkvių, religinių bendruomenių turimų kultūros vertybių apsauga nepatenkinama. Didelį susirūpinimą kelia ir neatliktos inventorizacijos. Kultūros ministerijos Kultūros paveldo centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 1000 įvairių konfesijų maldos namų. Iki šiol inventorizuota tik 41 katalikų bažnyčia ir 4 evangelikų reformatų bažnyčios. Dažniausiai Lietuvoje nukenčia cerkvės – iš jų vagiamos ikonos.
Vagystes iš bažnyčių skatina visuomenėje paplitusi nuomonė, jog bažnyčiose saugomi liturginiai indai pagaminti iš retųjų metalų, kuriuos galima parduoti ne kaip meno vertybes, o kaip retuosius metalus. Tačiau neatsisakoma vogti ir altorinių kryžių, žvakidžių, paveikslų.
Vertybių, susijusių su mažąja architektūra, vagystes galima būtų suskirstyti į dvi dalis.Tai mažosios architektūros elementų ir skulptūros kūrinių, pagamintų iš spalvotųjų metalų, vagystės. Neretai vagiami kapinėse esantys paminklai. Šie kūriniai meninės vertės neturi.
Liaudies medinių skulptūrų, susijusių su mažąja architektūra (koplytstulpiai, koplytėlės, kryžiai ir pan.) vagystes lemia tai, kad tokios vertybės įrengtos vienkiemiuose, kapinėse, koplytstulpiuose, pamiškėse, pakelėse, t.y. vietose, kur nėra jokios apsaugos. Jos dažnai vagiamos, nes turi paklausą užsienyje. Po vagystės jų dažnai aptinkama antikvarinėse parduotuvėse.

Vagystės iš muziejų

Šie nusikaltimai Lietuvoje nėra populiarūs. Jie įvykdomi dėl elementarių apsaugos priemonių nebuvimo ar už apsaugą atsakingų asmenų padarytų klaidų. Pvz., dėl muziejaus darbuotojų aplaidumo Palangoje buvo pavogtas paveikslas „Audra jūroje“. Lietuvos muziejų ekspozicijų apsauga daugiausia patikėta pensinio amžiaus moterims, todėl yra nemaža tikimybė, kad artimiausiu metu gali įvykti muziejų ginkluotų apiplėšimų, kurie darosi populiarūs kaimyninėje Rusijoje. Per pastaruosius 4 metus Lietuvoje įvykdytos šios vagystės iš muziejų:
1998 05 31 Kupiškio r. iš A.Petrausko namo-muziejaus pavogtas kardas, durklas, šautuvas, trys knygos;
1998 08 07 Palangoje iš Gintaro muziejaus pavogtas paveikslas „Audra jūroje“;
1998 09 20 iš Telšių „Alkos“ muziejaus pavogtas paveikslas „Kardinolas Julijus Mazarinis“;
1999 10 21 Prienų r. iš krašto muziejaus pavogtas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (nusikaltimas išaiškintas).
2000 09 15 Kaune iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijos buvo pavogti du paveikslai;
2000 09 26 Kelmės r. apvogtas Užvenčio kraštotyros muziejus, nusikaltėliai pavogė archeologinių iškasenų. Apsaugos priemonių nebuvo;
2000 11 06 Telšių r. PK užregistruotas pareiškimas dėl vagystės iš Žemaitijos kaimo muziejaus (nusikaltimas išaiškintas). Jokių apsaugos priemonių nebuvo ir čia.
2000 07 17-31 Kaune nusikaltėliai iš buto pavogė dešimt XVIII-XIX a. paveikslų. Nusikaltimas neatskleistas, pavogtos vertybės nesurastos.
2000 m. išaiškinta 13 nusikaltimų, sulaikyta 14 nusikaltėlių.

Išanalizavus susiklosčiusią padėtį šalyje galima teigti, kad meno vertybių vagystes tiek iš privačių asmenų, tiek iš muziejų, maldos namų lemia šios priežastys:

· Netobula kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
· Nelicencijuota antikvarinių meno dirbinių prekyba;
· Didelė kilnojamųjų kultūros vertybių paklausa užsienyje;
· Neprofesionalus policijos pareigūnų darbas atskleidžiant šios rūšies nusikaltimus.

Svarbiausia meno vertybių išsaugojimo religinėse bendruomenėse ir pas privačius asmenis problema yra inventorizacijos nebuvimas. Dėl to po įvykdyto nusikaltimo netgi neaišku kaip atrodė pagrobta meno vertybė, o tai labai apsunkina jos ir nusikaltėlių suradimą. Siekiant atlikti įvairių religinių konfesijų žinioje esančių kultūros vertybių inventorizaciją, Kultūros paveldo centras parengė programą „Lobynas“. Susipažinę su ja, pritariame pateiktiems inventorizacijos atlikimo būdams, tačiau visa inventorizacija būtų įgyvendinta tik per dešimt metų. Šis laikotarpis yra labai ilgas, nes tinkama kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga būtina susirūpinti jau šiandien. Analizuojant kitų šalių patirtį, galima paminėti, kad inventorizacijos problemą išsprendė Rusijos Federacijos kriminalinės milicijos pareigūnai savomis jėgomis atlikę kilnojamųjų kultūros vertybių slaptą žymėjimą. Todėl pats optimaliausias dalinės inventorizacijos sprendimo būdas Lietuvoje – slaptas meno vertybių žymėjimas, fiksavimas vaizdo technika.
Lietuvoje vyksta ir kilnojamųjų kultūros vertybių kontrabanda. 1998 m. kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sulaikyti trys asmenys, kontrabanda gabenę ikonas. 1999 m. sulaikyti keturi tokie asmenys. Kadangi gabenamas vertybes įvertina Kultūros vertybių apsaugos departamentas, todėl nežinant kontrabandos objekto vertės, baudžiamosios bylos nekeliamos, kontrabandą gabenantys asmenys tik apklausiami ir sulaikymas jiems netaikomas, jiems keliamos administracinės bylos. 2000 m. meno vertybių kontrabandos atvejų neužfiksuota.

Tarptautinė paieška

Skelbiant tarptautinę meno vertybių paiešką, būtina nurodyti išsamią informaciją apie pavogtas vertybes ir pateikti jų fotonuotraukas. Iš aukščiau pateiktų paieškai vertybių fotonuotraukose buvo užfiksuoti tik iš R.Mikutavičiaus pavogti Vakarų Europos dailės kūriniai, iš „Alkos“ muziejaus pavogtas „Kardinolo Julijaus Mazarinio“ paveikslas, iš Juknaičių sveikatingumo komplekso pavogti paveikslai. Paprastai po vagystės dažniausiai pasigendama išsamios informacijos apie pavogtas vertybes, labai retai pavyksta surasti jų fotonuotraukas.

Organizacinis metodinis darbas

2000 02 21-24 Lietuvos delegacija dalyvavo Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios kriminalinės paieškos valdybos organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje dėl Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimo su NVS ir artimojo užsienio teisėsaugos pareigūnais kovoje su nusikalstamais pasikėsinimais į kultūros vertybes. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnų kovos su meno vertybių vagystėmis metodais, darbo patirtimi, informacijos apie pagrobtas kilnojamąsias kultūros vertybes kaupimu, analizės būdais ir techniniu aprūpinimu, meno vertybių slapto žymėjimo būdais.
Siekiant gerinti policijos pareigūnų, tiriančių nusikaltimus, susijusius su pasikėsinimais į kilnojamas kultūros vertybes, profesinį pasirengimą, 2000 m. gegužės mėn. 31- birželio 2d. Policijos departamentas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu surengė trijų dienų kursus devyniems kriminalinės policijos pareigūnams, tiriantiems nusikaltimus, susijusius su kilnojamųjų kultūros vertybių grobimu.
Tobulinant nusikaltimų, susijusių su kilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinamumą bei kriminalinės policijos pareigūnų profesinį pasirengimą, per 2000 metų I pusmetį buvo parengtos ir Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnams išdalintos „Antikvarinių meno vertybių vagysčių prevencijos, tyrimo bei atskleidimo metodinės rekomendacijos“.
Kartu su Kultūros vertybių apsaugos departamentu suderintas klausimas dėl lėšų slapto kilnojamųjų kultūros vertybių žymėjimo priemonėms įsigyti. Gautas generalinio komisaro pritarimas dėl lėšų skyrimo 2000 matams slaptam meno vertybių žymėjimui įgyvendinti.

Siekiant užkirsti kelią kilnojamųjų kultūros vertybių vagystėmis ir pagerinti įvykdytų nusikaltimų išaiškinimą nustatytos prioritetinės darbo kryptys:
– visiška ir išsami kultūros vertybių inventorizacija bei slaptas kilnojamųjų kultūros vertybių žymėjimas;
– nusikaltimų prevencija;
– tikslinių operacijų rengimas pasitelkus į pagalbą suinteresuotas žinybas.

Andrius Pacevičius
Policijos departamentas

Šaltinis: www.muziejai.lt