Vagysčių daugėja
Nors tuoj po Naujųjų policijos pareigūnai džiūgavo, kad vagysčių iš butų mažėja, pirmųjų šių metų mėnesių statistika byloja ką kita – tokių nusikaltimų padaroma daugiau. Pareigūnų tikinimu, pagrindinė priemonė prieš svetimo turto grobikus turėtų būti gyventojų budrumas ir pagalba vienas kitam. Kol panevėžiečiai bus apsnūdę ir abejingi greta vykstančiam nusikaltimui, jų organizatoriai sėkmingai skaičiuos tūkstantinį pelną.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Venskevičius „Sekundę“ informavo, kad per pirmuosius penkis 2007-ųjų mėnesius mieste užregistruotos 93 vagystės iš butų ir namų, o per tą patį šių metų laikotarpį – jau 115. Anot pareigūno, statistika patikimai atspindi realybę, nes tokių nusikaltimų nukentėjusieji nelinkę nuslėpti – radę apšvarintus namus jų savininkai dažniausiai kreipiasi į policiją.
„Gali būti, kad vagysčių augimas byloja apie nusikaltėlių grupuočių sustiprėjimą, tačiau pagrindinė problema – gyventojų susvetimėjimas. Žmonėms vis dar sunku suprasti, kad reikia saugoti vienas kito turtą, pagelbėti kaimynui ir nebijoti prašyti pagalbos. Per susirinkimus gyventojai kalba apie kaukiančias signalizacijas, ant vejų statomas mašinas ar augintinių išmatomis apterštus žolynus, bet tokie dalykai turtui nesmogia. Juk vagis išsineša kone visus brangiausius užgyventus daiktus, tai ar ne laikas panevėžiečiams draugiškai aptarti tokias svarbias problemas?“ – kalbėjo Prevencijos poskyrio viršininkas.
Patarimų neklauso
E.Venskevičiaus teigimu, nenorintys investuoti į turto saugumą gyventojai finansiškai gali nukentėti daug daugiau – neretai vagių grobis įvertinamas dešimtimis tūkstančių litų.
„Žmonės neskuba įsistatyti geresnių, bet brangesnių durų, neklauso, kai sakom, kad reikia dėtis turinčius specialią apsaugą plastikinius langus ar įsirengti signalizaciją. Suprantama, nereta šeima gyvena nuo algos iki algos, žiūri, kad pinigų užtektų maistui, kad lyjant nevarvėtų pro stogą, bet juk vagims į vidų įsisukus galima netekti vertingo turto. Tada apsauga nebeatrodo per brangi“, – tikino pašnekovas.
Pasak pareigūno, dažniausiai vagys nusižiūri pirmame aukšte esančius butus su apsaugos neturinčiais, lengvai atsidarančiais plastikiniais langais. Daug rečiau nuo ilgapirščių nukenčia aukščiau esančių butų ar nuosavų namų šeimininkai. E.Venskevičiaus teigimu, auką vagystės organizatoriai pasirenka kruopščiai – renka apie ją informaciją ir dažniausiai veikia ne po vieną, o darbą pasiskirsčiusiomis grupuotėmis.
„Vieni stebi, renka informaciją, susidraugauja ir bendrauja su ją teikiančiais paaugliais, kiti prisigalvoja visokių dėmesio atitraukimo būdų, treti pasirūpina transportu. Tikrai nėra taip, kad kažkoks išgėręs, lazdą pasiėmęs žmogelis sumąsto lįsti pro langą. Vagystės iš butų ir namų būna gerai suplanuotos, todėl jas išaiškinti labai sunku. Deja, nukentėjusiesiems negalime grąžinti net pusės pavogto turto“, – sakė Prevencijos poskyrio viršininkas.
Policijos pareigūnams išnarplioti pavyksta tik apie 12–15 procentų tokių vagysčių. Anot E.Venskevičiaus, vagys į butus braunasi jų šeimininkams išvykus: daugiausia nusikaltimų padaroma iki pietų, kai gyventojai darbe, arba per šventes, atostogas, ilguosius savaitgalius, kai turto savininkai tuščius namus palieka ilgesniam laikui.
Siūlo kameras
Labiausiai ilgapirščius viliojantis grobis yra lengvai realizuojami daiktai – auksiniai dirbiniai, alkoholiniai gėrimai, elektronikos technika. Prevencijos poskyrio viršininko teigimu, šiais laikais vagims svetimą turtą parduoti itin lengva.
„Anksčiau būdavo keli lombardai ir turgus, tad pavogto turto realizavimo kelius susekti buvo lengviau. Dabar Europoje net sienų nebeliko, tad iš ryto kokį televizorių iš buto išnešęs vagis jau per pietus jį gali parduoti kaimyninės šalies turguje“, – sakė E.Venskevičius.
Pareigūnas turto apsauga besirūpinančius panevėžiečius kviečia ne tik prisijungti prie nuo 2002 m. mieste vykdomos „Saugi kaimynystė“ akcijos, kurios dalyviai namus pažymi specialiais plakatais, bet ir pasinaudoti dar viena naujove – įrengiama stebėjimo kamera. Įmonių siūlomos specialios kameros su garsu jungiamos į bendrą daugiabučio namo televizijos tinklą – bet kuris televizorių turintis ir žiūrintis gyventojas gali matyti ir girdėti, kas vyksta lauke.
„Turint tokią kamerą galima matyti įėjimą į laiptinę, stebėti kieme paliktą automobilį, prižiūrėti lauke žaidžiančius vaikus net ir tada, jei buto langai kitoje namo pusėje. Tada užtenka tik perjungti televizoriaus kanalą. Be to, vaizdą ir garsą galima įrašyti ir prireikus kaip įrodymą panaudoti kreipiantis į policiją ar teisme. Galbūt vienam asmeniui įsigyti tokią kamerą nėra pigu, bet sumą padalijus visiems gyventojams tikrai nėra daug“, – teigė E.Venskevičius.
Besidarbuojančius nusikaltėlius pastebėjusiesiems patiems skubėti gelbėti savo ar kaimynų turtą pareigūnas nepatarė – tokiais atvejais geriau į pagalbą kviestis policiją.
„Visuomet reikia įvertinti situaciją. Gerai, jei įmanoma vagis užrakinti ar kitaip jiems užkirsti kelią. Bet jeigu gali pats žmogus nukentėti, rizikuoti nepatariam – geriau kviestis pareigūnus. Nebent pastebima, kad mušamas kitas žmogus ir pagalba reikalinga tikrai nedelsiant“, – sakė Prevencijos poskyrio viršininkas.
Justė BRIEDYTĖ
Šaltinis www.sekunde.lt 2008-07-03